Pirštukai – tai mažos vaiko rankų jutimo pagalbininkės, padedančios pažinti pasaulį. Būtent rankomis kūdikis ir mažas vaikas tyrinėja, atranda, bando ir kuria. Todėl pirštukų žaidimai – tai ne tik žaismingas laiko leidimo būdas, bet ir labai reikšminga ankstyvosios raidos dalis. Jie lavina smulkiąją motoriką, garsinę raišką, dėmesį, vaizduotę ir socialinius įgūdžius.
Vaiko smegenų vystymasis glaudžiai susijęs su rankų judėjimu. Kiekvienas pirštukų pajudinimas stimuliuoja smegenų centrus, o ypač tuos, kurie vėliau atsakingi už kalbos įgūdžius. Todėl pirštukų žaidimai padeda vaikui greičiau kalbėti aiškiau, turtina jo žodyną ir stiprina gebėjimą suvokti ritmą bei garsų seką. Pirštukų žaidimus galima laikyti natūraliomis ugdymo priemonėmis, kurios veikia per judesį, garsą ir emocinį ryšį.
Žaidžiant pirštukų žaidimus vaikas mokosi sekti ritmą, imituoti, suprasti veiksmų seką. Kartu atliekami judesiai ir paprasti rimuoti tekstai kuria ryšį tarp kalbos ir veiksmų. Toks sinchroniškumas gerina koordinaciją, lavina atmintį.
Pirštukų žaidimai taip pat stiprina ryšį su suaugusiuoju. Tai švelnus, kūniškas kontaktas, lydimas juoko, akių žvilgsnių ir artumo. Vaikas jaučiasi matomas, girdimas ir svarbus. Tėvams tai puiki proga stebėti vaiko reakcijas ir kartu džiaugtis mažais atradimais.
Praktinė šių žaidimų nauda itin didelė. Nuosekliai lavėjant smulkiajai motorikai, vaikui lengviau mokytis savarankiškai apsirengti, laikyti pieštuką, kirpti, vėliau – rašyti raides ir skiemenis. Kuo įgudesni pirštukai, tuo tvirtesnis bus ir raštingumo pagrindas. Tokios ugdymo priemonės padeda formuoti svarbiausius gebėjimus, kurie bus reikalingi tolimesniame mokymosi procese.
Pirštukų žaidimams nereikia jokių specialių priemonių – tik jūsų rankų ir šiek tiek laiko. Tinka lietuvių liaudies pirštukų žaidimai, įvairūs rimuoti eilėraštukai, pasakėlės ar paprasti judesių sekų kūrimai kartu su vaiku. Galite žaisti ryte pabudus, laukdami eilėje, maudantis ar prieš miegą – trumpi, bet dažni kartojimai duoda geriausią rezultatą.
Svarbiausia, kad žaidimai vyktų su šypsena ir be skubos. Kiekvienas vaikas vystosi savitu tempu, todėl verta tiesiog mėgautis procesu ir pastebėti, kaip pamažu pirštukai tampa vis sumanesni. Tokios mažos treniruotės šiandien – didelis žingsnis vaiko raidai rytoj.