Kūrybiškumo pradžia – ne klasėje, o vaikystėje

Kūrybiškumas dažnai siejamas su menu – gebėjimu piešti, rašyti istorijas ar kurti muziką. Tačiau iš tiesų tai kur kas platesnis gebėjimas, susijęs su mūsų mąstymu, požiūriu į problemas ir gebėjimu ieškoti naujų sprendimų. Kūrybiškas žmogus moka jungti idėjas, atrasti naujas galimybes, nebijoti nežinomybės. Todėl šis gebėjimas tampa vienu svarbiausių – tiek asmeniniame gyvenime, tiek profesinėje veikloje.

Kūrybiškumas nesusiformuoja per vieną pamoką ar veiklą – jis auga kartu su vaiku, kai jam suteikiama laisvė tyrinėti, klysti, atrasti ir savitai interpretuoti pasaulį. Ankstyvoje vaikystėje kūrybiškumas pasireiškia per žaidimą, klausimus, istorijas ir savitą mąstymo būdą. Būtent todėl labai svarbu nuo mažens leisti vaikui išbandyti, eksperimentuoti ir kurti be vertinimo ar spaudimo.

Tėvai ir pedagogai čia atlieka ypač svarbų vaidmenį. Pirmiausia – sudarydami sąlygas laisvam, neformalizuotam žaidimui. Būtent žaidime atsiskleidžia vaiko vaizduotė, gebėjimas improvizuoti ir ieškoti sprendimų. Vaikas, kuris konstruoja, dėlioja, modeliuoja ar vaidina – tuo pačiu mokosi priimti sprendimus, mąstyti nestandartiškai ir drąsiai reikšti savo mintis.

Kitas svarbus aspektas – suaugusiųjų požiūris. Kūrybiškumas reikalauja saugios aplinkos, kurioje vaikas nebijo suklysti ar būti nesuprastas. Jei kiekviena vaiko idėja pasitinkama smalsumu ir palaikymu, jis išmoksta pasitikėti savo gebėjimu mąstyti ir kurti. Net jeigu suaugusiajam vaiko mintis atrodo „nelogiška“ ar „keista“, svarbu ją priimti kaip autentišką bandymą interpretuoti pasaulį savaip.

Taip pat svarbu skatinti vaikus mąstyti atvirai. Užuot pateikus vieną „teisingą“ sprendimą, verta paklausti: „Kaip dar galima tai padaryti?“, „Kaip manai, kas būtų, jei…?“, „Kaip tai susiję su tuo, ką matei vakar?“. Tokie klausimai lavina ne tik vaiko kūrybiškumą, bet ir kritinį mąstymą, gebėjimą matyti ryšius tarp skirtingų dalykų.

Kūrybiškumui ugdyti naudinga ir tinkamai parinkta mokomoji aplinka – neperkrauta, bet kviečianti tyrinėti. Lavinančios priemonės, tokios kaip kaladėlės, dėlionės, kūrybiniai rinkiniai, įvairios medžiagos eksperimentams ar vaidybiniai žaidimai, padeda vaikui ne tik kurti, bet ir pažinti. Jos skatina savarankiškumą, vaizduotę ir džiaugsmą mokytis.

Galiausiai, kūrybiškumas – tai ne paveldėtas talentas, o nuolat lavinamas gebėjimas. Kiekvienas vaikas jį turi – tik svarbu neužgožti jo baimėmis, vertinimais ar pertekliniu formalumu. Kuo daugiau vaikui suteiksime erdvės būti savimi, tuo laisvesnis, smalsesnis ir kūrybiškesnis jis taps.

Ugdyti kūrybiškumą – reiškia auginti žmogų, kuris geba ne tik prisitaikyti prie pasaulio, bet ir jį keisti. Ir tai prasideda nuo mažų žingsnių – pirmosios dėžutės kaladėlių, pirmo klausimo „o jeigu būtų kitaip?“ ir pirmos drąsos pasakyti „turiu idėją“.