Kaip mokyti vaikus tinkamai išjausti emocijas?

Kiekvienas vaikas turi teisę jausti – ir pykti, ir liūdėti, ir džiaugtis. Svarbiausia, kad šias emocijas jis išmoktų suprasti ir išreikšti saugiai. Kaip tai padaryti kasdienybėje – tėvų kalboje, žaidimuose ir paprastuose pokalbiuose?

Emocijos lydi mus nuo pat gimimo ir yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Nuo kūdikystės vaikai patiria džiaugsmą, pyktį, baimę ar liūdesį. Tačiau gebėjimas atpažinti, suprasti ir saugiai išjausti savo emocijas nėra įgimtas – tai įgūdis, kurį reikia ugdyti nuo pat mažens. Ankstyvas emocijų ugdymas padeda vaikui augti emociškai brandžiam, stiprina gebėjimą bendrauti su kitais, ugdo empatiją ir moko lengviau susidoroti su įtampa bei kasdieniais iššūkiais.

Svarbu prisiminti, kad emocijos yra natūrali kiekvieno žmogaus reakcijos. Mes patys jaučiame pyktį, liūdesį ar baimę, ir visi esame patyrę akimirkas, kai tiesiog „sprogstame“ iš pykčio ar nusivylimo. Vaikai tik mokosi šių emocijų reiškos būdų – ir mūsų, suaugusiųjų, pavyzdys jiems yra geriausias pavyzdys. 

Emocinio intelekto ugdymas prasideda jau kūdikystėje. Net kūdikiai savo emocijas išreiškia verkimu ar šypsena. Pirmieji žingsniai – padėti vaikui jas įvardyti ir suteikti saugią aplinką, kur jis gali jas reikšti. Maži vaikai gali pradėti mokytis žodžių, apibūdinančių skirtingas emocijas, pavyzdžiui, liūdnas, piktas, laimingas. Vyresni vaikai jau gali suprasti, kad kiti žmonės taip pat patiria emocijas, pradėti jas atpažinti ir analizuoti sudėtingesnes situacijas. Šie įgūdžiai sudaro emocinio intelekto pagrindą – kuo anksčiau vaikas juos įgyja, tuo geriau formuojasi gebėjimas išjausti emocijas, bendrauti su aplinkiniais, spręsti konfliktus ir kurti draugišką, palaikančią aplinką.

Kaip gi ugdyti vaikų emocijų raštingumą? Pirmiausia svarbu padėti jiems įvardyti jaučiamas emocijas. Galite pasakyti: „Matyt, tau liūdna, nes pradingo žaislas.“ Tokiu būdu vaikas išmoksta susieti savo vidinį jausmą su žodžiu. Antra, labai svarbu rodyti savo emocijas ir paaiškinti, kaip jas išjaučiate, nes vaikai mokosi iš suaugusiųjų elgesio. Trečia, naudinga įtraukti žaidimus ir ritualus, tokius kaip emocijų kortelės, emocinio intelekto lavinimo užduotys, dienos ratas ar mini pokalbiai apie tai, ką vaikas patyrė per dieną. Ketvirta, aptariant situacijas iš knygų, filmų ar realaus gyvenimo, galima skatinti vaiką analizuoti, ką veikėjai galėjo jausti ir kaip jie galėjo elgtis kitaip. Ir svarbiausia – mokyti emocijų išveikos būdų, pavyzdžiui, giliai kvėpuoti, atlikti kvėpavimo pratimus, skaičiuoti arba pasinaudoti tylos minute, kai jaučiama didelė įtampa.Mokyti vaikus tinkamai išjausti emocijas nėra prabanga – tai būtinybė. Ankstyvas emocinis ugdymas suteikia vaikui pagrindą sveikam emociniam ir socialiniam vystymuisi, padeda geriau sutarti su aplinka ir kurti tvirtus, pasitikėjimu ir pagarba grįstus santykius. Kiekvienas tėvas ir pedagogas gali tapti vaiko emocinio raštingumo vadovu – su kantrybe, meile ir pavyzdžiu. Tokiu būdu vaikas ne tik išmoksta suprasti savo emocijas, bet ir mokosi, kaip tinkamai jas išjausti, tampa empatiškesnis, sąmoningesnis ir labiau pasiruošęs gyvenimo iššūkiams.