Tarp realybės ir vaizduotės: papildytos realybės revoliucija vaikų ugdyme

Ką tik iš knygos išlindęs dinozauras, žmogaus balsu prabylančios iliustracijos ar
interaktyvios raidžių dėlionės, atgyjančios vos pridėjus telefoną – visa tai jau nėra tik
vaizduotės vaisius. Papildyta realybė visame pasaulyje vis sparčiau žengia į švietimą,
keisdama tai, kaip vaikai mokosi, tyrinėja ir suvokia pasaulį. Kaip tokios technologijos
veikia vaikų ugdymą, ir ką turėtų žinoti tėvai bei mokytojai, norėdami šią inovaciją
pritaikyti prasmingai?

Daugelyje pasaulio šalių papildytos realybės ir kitos išmaniosios technologijos jau yra
integruojamos į ugdymą ir leidžia mokiniams ne tik stebėti reiškinius, bet ir aktyviai juos
tyrinėti, pavyzdžiui, „pačiupinėti“ žmogaus vidaus organus 3D formatu, stebėti chemines
reakcijas be rizikos susižeisti ar „nukeliauti“ į istorinius įvykius per virtualias rekonstrukcijas.

Ugnikalnio išsiveržimas klasėje – inovacija Suomijoje

„Suomijoje AR naudojama gamtos mokslų ir geografijos pamokose – mokiniai gali matyti
ugnikalnių išsiveržimus ar analizuoti ekosistemų pokyčius virtualioje erdvėje. Šis metodas ne
tik padidina įsitraukimą, bet ir padeda suprasti reiškinius, kurių neįmanoma pademonstruoti
klasėje“, – pasakoja edukologė, „Qkas“ įkūrėja Jovita Ponomariovienė.
Jos teigimu, kai kurios pradinės mokyklos Jungtinėse Amerikos Valstijose istorijos pamokose
naudoja AR programėles, leidžiančias „susitikti“ su istorinėmis asmenybėmis ar „vaikščioti“
po senovės civilizacijas. Pietų Korėjoje ir Singapūre papildytos ir virtualios realybės
integravimas yra dalis valstybinių švietimo strategijų. Šiose šalyse kuriamos specialios
platformos, kuriomis pedagogai gali naudotis kurdami įtraukiantį, personalizuotą ugdymo
turinį.
„Tiesa, svarbu pabrėžti, kad daugelyje šalių šios technologijos diegiamos ne tik kaip „įdomus
priedas“, bet kaip strateginė priemonė ugdyti XXI a. kompetencijas – kritinį mąstymą,
skaitmeninį raštingumą, kūrybiškumą ir problemų sprendimo gebėjimus. Sėkmingam
įgyvendinimui labai svarbus ir pedagogų rengimas: pavyzdžiui, Kanadoje vyksta specialūs
mokymai mokytojams, padedantys suprasti, kaip šias priemones naudoti tikslingai ir
prasmingai“, – sako J. Ponomariovienė.

Pranašesnis už tradicinį ugdymą

Inovatyvių ugdymo priemonių platformos „Qkas“ įkūrėjos įsitikinimu, tam tikrais aspektais
papildytosios realybės ir panašių technologijų naudojimas mokyklose gali būti pranašesnis už
tradicinį ugdymą, nes leidžia gerokai labiau įtraukti mokinius ir pritaikyti mokymą jų
individualiems poreikiams.
„Kitaip nei tradicinis ugdymas, kuris dažnai remiasi tekstu ar pasakojimu, šios technologijos
suteikia galimybę mokytis per patirtį – matyti, girdėti, judėti, tyrinėti trimatėje erdvėje.

Tokios sąlygos ypač naudingos vizualiai besimokantiems vaikams, taip pat tiems, kuriems
sunku ilgą laiką išlaikyti dėmesį įprastoje pamokoje.
Be to, papildyta realybė leidžia perteikti sudėtingus ar abstrakčius dalykus (pvz., molekulių
sandarą, istorinius įvykius, geografinius reiškinius) taip, kad jie taptų suprantamesni ir
įsimintinesni. Tai prisideda prie didesnės mokymosi motyvacijos ir asmeninio įsitraukimo.
Galiausiai, šios technologijos atveria galimybes įgyvendinti įtraukesnį ugdymą – jos gali
padėti diferencijuoti užduotis, pritaikyti mokymą įvairių gebėjimų mokiniams“, – pastebi J.
Ponomariovienė.
Visa tai patvirtina ir pastaraisiais metais pradėti tyrimai, rodantys, kad AR technologijų
taikymas sudaro palankias sąlygas gilesniam vaikų mokymuisi. Nustatyta, kad AR
technologijų naudojimas turi reikšmingą poveikį vaikų dėmesio įgūdžiams, informacijos
įsimenamumui, sąvokų ir sudėtingų dalykų supratimui, erdvinių santykių suvokimui,
mąstymo įgūdžių ir vaizduotės lavinimui.

AR mokyklose Lietuvoje

Edukologės teigimu, Lietuvos ugdymo įstaigose jau yra pavienių AR iniciatyvų ir projektų,
pavyzdžiui, kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose naudojamos knygos su AR
elementais. Jos skatina vaikų pažinimą, vaizduotę, kalbą bei medijų įgūdžius. Tačiau ši
technologija dar nėra plačiai integruota į kasdienes pamokas. Ekspertės įsitikinimu, kol kas
stinga investicijų į įrangą, mokytojų rengimą ir praktinių modelių diegimą.
„Tiesa, kaip ir visos technologijos, AR gali turėti ir neigiamų pasekmių. Dažniausias iššūkis –
dar labiau išaugęs laikas prie ekranų. Šiuolaikiniai mokiniai jau ir taip didelę dienos dalį
praleidžia prie išmaniųjų įrenginių, todėl papildomas jų naudojimas ugdyme gali dar labiau
prisidėti prie fizinio pasyvumo, akių nuovargio ar dėmesio koncentracijos sunkumų. Kyla
rizika, kad mokymosi procesas gali tapti pernelyg paviršutiniškas – technologijų efektai
užgoš turinio esmę.
Be to, nelygios mokyklų technologinės galimybės gali didinti skaitmeninę atskirtį tarp
regionų. Todėl itin svarbu, kad AR būtų naudojama subalansuotai, kaip prasmingas ugdymo
priedas, o ne vien tik dėl įspūdžio. Tik tikslingai ir pedagogiškai pagrįstas technologijų
taikymas gali išlaikyti ugdymo kokybę ir padėti kurti įtraukiančią, bet kartu ir sveiką
mokymosi aplinką“, – įsitikinusi J. Ponomariovienė.

Naudingi patarimai tėvams

Anot „Qkas“ įkūrėjos, pasinaudoti papildytos realybės galimybėmis gali ne tik mokyklos, bet
ir tėvai. Svarbu pasirinkti kokybišką turinį – edukacines AR programėles, knygas, mokymo
priemones, kurios lavina vaiko pažinimo, skaitymo, kalbos, matematinius ar kūrybiškumo
gebėjimus. Pavyzdžiui, AR enciklopedijas, skaitymo, matematikos ir emocijų pažinimo
žaidimus.

„Tėvai gali mokytis kartu su vaiku – bendras domėjimasis ir aptarimas ne tik stiprina ryšį, bet
ir padeda vaikui geriau suprasti, ką jis veikia ir kodėl tai svarbu. Tiesa, reikėtų riboti laiką
prie ekranų. AR gali būti naudinga priemonė, bet ji neturi tapti pagrindiniu laisvalaikio
užsiėmimu. Verčiau derinti technologijas su fizine veikla, žaidimais gamtoje ar kūrybinėmis
veiklomis.
Be to, reikėtų skatinti vaikų refleksiją. Po veiklos su AR galima aptarti tai, ką vaikas
sužinojo, kas buvo įdomiausia, ką norėtų išbandyti kitą kartą. Visa tai padeda mokytis
sąmoningai“, – pastebi edukologė